Vėžio patarėjas
Gerbiamas mūsų svetainės lankytojau. Savo vėžio vadovu norime padėti suprasti, kaip vystosi navikas ir jo metastazės, koks standartinis gydymas yra įmanomas ir kokios alternatyvios gydymo priemonės turi gydymo sėkmės galimybę. Terapinė priemonė kiekvienam žmogui turi skirtingą poveikį, kiekviena navikinė liga nėra vienoda, nors mūsų organizme yra tos pačios ląstelės.
navikų susidarymas
Navikai vystosi skirtinguose audiniuose, kiekviename amžiuje ir kliniškai pasireiškia skirtingai. Turėti bendrus formavimosi mechanizmus. Laipsniškas genetinės informacijos (DNR) pasikeitimas yra svarbus navikų vystymosi veiksnys. Priklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės, ląstelės dalijasi iki 1 milijono kartų per dieną. Ląstelių mirtis (apoptozė) yra svarbi mūsų imuninės sistemos dalis.Vėžio atveju ji dažnai išsijungia, todėl naviko ląstelės gali nekontroliuojamai dalytis ir plisti per mūsų kraują organizme (metastazės).
Naviko ląstelės savybės:
Reikia mažai augimo faktorių arba jų visai nėra
Rodo nekontroliuojamą ląstelių augimą
Gali dalytis neribotą laiką, nėra apoptozės
Turėkite didesnį mutacijų greitį
Turėkite 8 kartus greitesnę medžiagų apykaitą
glioblastoma
yra labiausiai paplitęs suaugusiųjų piktybinis smegenų auglys. Esant galimybei, auglį bandoma pašalinti chirurginiu būdu arba sumažinti naviko masę. Vidutinis išgyvenamumas yra 15 mėnesių ir negali būti išgydomas tradiciniais gydymo metodais. Chemoterapija dažnai neveikia, nes citostatikai negali pereiti kraujo ir smegenų barjero.
bronchų karcinoma
Bronchų karcinoma – piktybinis išsigimusių bronchų ląstelių navikas – dažniausia vyrų mirties priežastis ir antra pagal dažnumą moterų mirties priežastis. Yra 3 skirtingi gydymo metodai, kurie naudojami atskirai arba kartu: chirurgija, chemoterapija ir spindulinė terapija. Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys yra labiausiai paplitusi plaučių vėžio forma (NSCLC = nesmulkialąstelinis plaučių vėžys). Šio tipo navikai gerai nereaguoja į chemoterapiją. Jei įmanoma, atliekama operacija. Jei naviko visiškai pašalinti nepavyksta, taikoma spinduliuotė. Palaikomoji chemoterapija gali būti skiriama prieš ir po operacijos.
Krūties vėžys – pieno liaukos karcinoma
Krūties vėžys yra labiausiai paplitęs moterų vėžys, o vyrams – labai retas. Terapija paprastai susideda iš operacijos, citostatikų, hormonų terapijos ir radioterapijos derinio, pritaikyto prie ligos stadijos. Be kita ko, monokloniniai antikūnai leidžia sukurti naujus vėžio imunoterapijos metodus. Operacijos metu išsigimusios ląstelės visiškai pašalinamos ir reikia užkirsti kelią jų pasikartojimui. Šiuo metu krūtis tausojanti terapija yra įmanoma 60–70% pacientų. Po operacijos daugelis pacientų, kuriems yra didesnė pasikartojimo rizika, gauna chemoterapiją, kad sunaikintų likusias naviko ląsteles. Paprastai naudojami citostatiniai deriniai (Wikipedia).
Gimdos vėžys – gimdos karcinoma
Gimdos karcinoma yra piktybinis gimdos epitelio ląstelių navikas. Pagal vietą išskiriama: 1. Gimdos kaklelio karcinoma – gimdos kaklelio vėžys ir 2. Korpusinė karcinoma – endometriumo (gimdos gleivinės) karcinoma.
( https://de.wikipedia.org/wiki/uteruskrebs ). Kiti gimdos vėžio pavadinimai yra endometriumo karcinoma, korpuso karcinoma arba gimdos kūno vėžys.
Skiriami du gimdos vėžio tipai: 1) I tipo karcinoma: nuo estrogenų priklausoma karcinoma, kuriai įtakos turi hormonai.
2) II tipo karcinoma: nuo estrogenų nepriklausoma karcinoma, kuri auga nepriklausomai nuo hormonų
( https://www.onmeda.de/illnesses/gebärmutterkrebs-causes-1414.htm ).
Citostatikai – chemoterapija
Chemoterapija iš tikrųjų naudojama vėžiui išnykti. Jie turėtų išgydyti vėžiu sergantį pacientą arba bent jau užtikrinti, kad pacientas nemirtų nuo vėžio. Tačiau 2012 m. atliktas amerikiečių tyrimas atskleidė, kodėl būtent chemoterapija dažnai miršta nuo vėžio. Citostatikai yra specialūs vaistai, naudojami vėžio chemoterapijoje. Paprastai jie skiriami infuzijos būdu, kartais geriami. Citostatikai slopina tų ląstelių augimą, kurios labai greitai dalijasi, t.y. dauginasi labai greitai. Vėžio ląstelės tai daro, bet, deja, visiškai sveikos ir gyvybiškai svarbios kraujo ląstelės, plauko folikulo ląstelės ir skrandžio bei žarnyno gleivinės ląstelės.
